BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

The universality and humanity of Shakespeare


Vieta:
Wroclaw, Lenkija
Laikas: 2005 vasario 2-12
Veiksmas:

Tai pirmieji mano jaunimo mainai, dar vienuoliktoje klasėje. Viskas vyko gražiame Lenkijos miestelyje, pilname naktinių klubų (kurių, beje, tik vienas sugebėjo mane sužavėti), dažnai dar vadinamame “miestu, kuris nemiega” (kažkaip iškart su New York asocijuojasi, ane?). Gyvenom tokiam džiaugsme kaip Angelus Silesius House. Tai yra didelis namas, kurį kažkada pastatė katalikų bažnyčia būtent keliaujančiam jaunimui.

Mainų tema - žmogaus teisės Šekspyro kūryboje. Pirmą kartą mano reakcija irgi buvo: “kąąąą???”. Bet apie viską iš eilės. Esmė tame, kad tai mano pirmi jaunimo mainai, pirma savarankiška kelionė į užsienį. Keliavom mes 6 (jei atmintis neapgauna) organizacijos “Austėjos draugai” nariai. Svarbu, kad viena iš keliaujančiųjų jau turėjo patirties panašiuose dalykuose. Nors nuotykių vistiek pasitaikė nemažai. Linksmiausias - vos atvykus į Varšuvą. Iš jos turėjome traukiniu nukeliauti iki Vroclavo. Tačiau kasininkė (autobusų stoty jos kita kalba, be lenkų, sunkiai šneka) mum pardavė autobuso bilietą (kuris, beje, išvyksta lygiai tokiu pat metu, kaip ir traukinys į tą patį Vroclavą!). Pralaukę tas ilgas valandas, nuėjome iki traukinių stoties (jos abi šalia) ir ieškomės traukinio. Tai gerai, kad nekaip sekėsi ir pasiklausėm moteriškės, kuris gi tas mūsų traukinys. Tai pamačiusi bilietą nusijuokė ir pasakė, kad visgi ne ten pataikėm. Ką gi, turėjom apie 2min su visais lagaminais nulėkt iki autobuso. Spėjom. Bet adrenalino daug buvo. <img src='http://26konferencja.giodo.gov.pl/img/starowka.jpg' align='right'>
Atvykus įspūdžiai dideli: gražus namas, kambariuose visi iš skirtingų šalių gyvenam…o kaip skaniai maitina! Žinoma, didžiausia trauma - kalba. Visgi nepratęs aš angliškai kalbėt tada buvau - tik mokykloje šiek tiek. Bet per pusantros dienos persilaužiau ir tratėjau kaip lietuviškai beveik. Keisčiausia, kad daugiausia bėdų buvo su bendravimu su britais. Net graikus, kurie vos vos prašnekėjo angliškai, supratau. O britų toks akcentas, kad vos vos pavyksta atpažinti, kad tai ta pati kalba, kurią 11us metus mokaus! Veiklos pačios įvairiausios: diskusijos, debatai, pristatymai, vaidinimai, piešimai. Žodžiu, naudojom visas įmanoma raiškos priemones. Ir tikrai, Šekspyro kūriniuose labai daug apie žmogaus teises kalbama: ar teisingai buvo pasielgta su Romeo, kai jis buvo išvarytas iš Veronos be paskutinio teismo? Ar teisingai pasielgė karalius Lyras savo jauniausiajai dukrai palikdamas mažiausiai žemės? O paskui sekdavo diskusijos apie šių dienų problemas: pvz, ar reikia teisti teroristus? Tikrai viskas buvo be galo įdomu. Taip pat ten pirmą kartą pajutau tą malonumą stovėti prieš žmones, pasakoti tai, kas jiem įdomu - pajutau dėmesio skonį. Taip pat realiai pajutau, kas tas neformalus ugdymas (šiuo atveju tai buvo išdiskutuotos temos, apie kurias anksčiau net susimąstęs nebuvau).
Atsisveikinant buvo labai liūdna. Su daug kuo labai susidraugavau. Nors nemažai kas sakė, kad pirmieji jaunimo mainai blogiausi būna, bet jau turėdamas gan ilgą stažą galiu pasakyti: šie, nors ir pirmieji, buvo geriausi: pirmą kartą išlėkiau į projektą, papietavau prie vieno stalo kartu su britais, lenkais, graikais ir dar net nepamenu kuo, kaifavau nuo kiekvienos akimirkos. Jei ne šie mainai, gal dabar nebūčiau tuo, kuo esu.

Jaunimo mainai - gėris!

Rodyk draugams

Rašyti komentarą