BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Traditional dances and traveling in Europe


Vieta:
Hersonissos, Kreta, Graikija
Laikas: 2005 rugsėjo 22-29d
Veiksmas:

Intro
<img src='http://lh5.google.com/image/EziukasSuKedais/Raax5OUaoXI/AAAAAAAAABY/qkBo5Nno3cc/DSC00663.JPG?imgmax=288' align='right' > Nereali gamta, karštis, baseinas ir daug maisto - va, kur poilsiniai jaunimo mainai Graikijoje! Programa  skurdi (vos kelios, bet ir tai nenusisekusios diskusijos), vienas renginys pabaigoje. Beje, nepaminėjau gal svarbiausio: įdomi kultūrinė patirtis. Jos buvo daug! Tad, nepaisant to, kad nebuvo tikėtosios programos, mainai buvo tikrai nerealūs, pilni įspūdžių ir nuotykių.
Mainų esmė - renginys vietos visuomenei, kurio metu parodomi įvairių Europos šalių tautiniai šokiai. Čia irgi variau su chebryte iš “Austėjos draugų”

Pradėjome ruoštis lygiai prieš mėnesį - reikėjo parengti 20min tautinių šokių demonstraciją. O tai tikrai nemažai! Kadangi iš visų mūsų 12 vykstančių tik 2 buvo šokantys (visi kiti šokę minimaliai arba išvis nesimokę šio dalyko), tai jie mums programą kūrė, jie ir mokė. Na, realiai tai tik vienas. Bet tikrai labai šaunų mokytoją turėjom. Dirbom daug: kasdien po 2val (o man tai 12 klasė + iškart po pamokų lėkdavau į darbą). Savaitgaliais po 4val ar daugiau. Bet darėm ir padarėm! Paruošėm tikrai smagų pasirodymą, sumestą iš daugelio skirtingų tautinių šokių.

Kelionė
Kadangi iš Vilniaus tiesioginių skrydžių į Kretą nėra, tai pirmiausiai su autobusu nuvažiavom iki Varšuvos, o iš jos skridome į galutinį tikslą. Tačiau Varšuvoje teko pasibūti visą dieną. Labai maloniai nustebino kylantis miestas: daugybė dangoraižių, modernios formos. Tikras didmiestis! Ir labai jaukus senamiestis. Patiko man tas miestas - džiaugiuos, kad dažnai ten nuvykstu. Tik labai sunkiai susiradome vietą, kur galėtumem už normalią kainą pavalgyti - arba restoranai, arba visiškos skylės…Dar aplankėm lyderės (kiekvienuose mainuose keliauja bent po vieną patyrusį žmogų, kuris dažniausiai būna ir prie mainų programos prisidėjęs) pažįstamą - restorano savininką, su kuriuo ji kažkokioje kelionėje susioažino. Tada atrodė “wow, draugai kitoje šalyje….”. Dabar jau kažkaip natūralu - valstybių sienos tirpsta. Paskui pagaliau nusigavom iki oro uosto (irgi, beje, labai nerealiai sutvarkyto - nepalyginsi su mūsų Vilniaus dėžute). Ir štai, mes jau lėktuve…pora valandėlių ir pasimato šviečianti sala - Kreta…

<img src='http://lh4.google.com/image/EziukasSuKedais/RaayM-UaoYI/AAAAAAAAABg/YvfL2RmTfOw/DSC00711.JPG?imgmax=288' align='left' > Mainai
Paaiškėjo, kad visi dalyviai (lenkai, turkai, vengrai, rumunai, bulgarai) - profesionalūs šokėjai. Lenkai jau 15 metų kasdien po kelias valandas šoka…o mes, jaunimėlis, pastrakaliosim ir viskas?..Bet už tai mes angliškai šnekėjom, ko nelabai galėjom pasakyt apie beveik visus dalyvius ir net organizatorius. Taip, graikai išvis labai sunkiai šneka angliškai. Bet nieko, kažkaip susišnekėdavom. Kaip ir priklauso, viskas prasidėjo nuo susipažinimo žadidimų, ice-braker'ių ir pan. Bet jau jie buvo nenusisekę. Per visą laiką buvo padaryti vos keli užsiėmimai ar diskusijos, bet dėl kalbos problemų diskusijos pagrinde vykdavo tarp saviškių. Kitas dalykas - šokėjams tikrai ne pats aktualiausias dalykas tas neformalus ugdymas ar aktyvus pilietiškumas. Na…jiem gi šokt smagu. O ir daro tai gerokai geriau už mus. Na, ok, buvo viena įdomi sesija - organizatoriai papasakojo apie Kretos istoriją, Europos vardo atsiradimo mitą, paskui visi demonstravomės savo tautinius rūbus, pasipasakojom trumpai apie juos. Ir viskas. Kita kultūrinė, bet jau ne tokia rimta dalis - trapkultūrinis vakaras. Tai irgi yra tradicija, kad per mainus visos šalys atsiveža nacionalinio maisto, gėrimų, suvenyrų, savo vėliavas. Šįkart buvo nemažai ir skysčių su laipsniukais (ne visada jų būna - visgi jaunimo mainai, čia jau nuo organizatoriaus priklauso). Na, bet šįkart aš vienintėlis nepilnametis tarp visų buvau, tai niekam ten niekas nebuvo įdomu. O turkai, beje, labai nerealią tuoktuvių ceremoniją pademonstravo. Su žaidimais, visų dalyvių pažymėjimu ir t.t. Vakarais dažniausiai važiuodavom į Hersonissos uostą (gyvenome šalia jo, bet netoli - kažkada parėjom, kai tingėjom laukti autobuso). Ten visame mieste nei vieno klubo. Išskyrus vieną gatvę. Iš vienos jos pusės - uostas, o iš kitos - klubai. Klubai, klubeliai, barai, kavinės etc etc etc - gal milijonas! Dauguma jų vos kelių kvadratinių metrų ploto, nėra kur pajudėti, bet visur sausakimša žmonių, visi linksminasi. Daugybė šviesų, garsų, kvapų…O savininkai-vadybininkai-barmenai (dažniausiai viskas viename) vistiek lauke stovi, užkabinėja praeivius ir siūlo pas juo užeiti. Ir visur šviesos, muzika, linksmybės. Hersonissos veža!
Šiaip dienas leidome prie baseino besidegindami (kiek neįdegiau per vasarą, tai atsiėmiau per tą savaitę), laukdavom pietų/pavakarių/vakarienės ir kartais išeidavom pasivaikščioti. O valgyti ten, beje, duodavo bilekiek, kiek suvalgai ir tikrai labai skaniai. Ir dar vyno bei gan tragiško alaus vakarais. Ir viskas nemokamai! Tai kažkurį vakarą net iš restorano neišėję prisilinksminom gerokai. O šiaip, kaip ir įprasta, žmonija prisivežusi skaniausių savo šalies gėrimėlių. Tada paragavau lenkiškos Žubruvkos (mes irgi turime kažką panašaus - stumbrinę, bet kažkaip ne tas pats). Džiaugiuos, kad lenkai jos visada visur atsiveža! Beje, įdomus dalykas - kiek kur nors nuvažiuoju, visada geriausiai su lenkais einasi bendrauti. Gal kad kaimynai…Aj, dar kelis kartus turėjome progą parepetuoti. Ale kas baisiausia, kai nuvažiavom, teko kelias valandas laukti, kol pabaigs repetuori graikai. Tiksliau graikiukai. Jie ten kelis šokelius pademonstravo. Tačiau mums, belaukiant savo eilės, teko ilgokai palaukti baisiam karšty, be pavėsio, su keliais lašais vandens….
Galų gale atėjo priešpaskutinė, renginio, diena. Lietuvaitės panos išsidažė nesveikai ryškiai (mat nuo scenos nesimatys), prasirepetavom dar ir į žygį! Gal kelias smulias klaideles padarėm, bet ką jau ten…Žinoma, visi likę pasirodymai daug techniškesni, lekų polonezas tiesiog tobulas, o sumodernintas turkų šokis su tokia galia! Su tokia energija! Ten kažkas nerealaus!!!
Po visko - prabangi vakarienė.
Paskutinę dieną nusprendėme papramogauti - išsinuomojom mašiniukus (visai papigiai gavosi, už 2 Fiatukus 10 žmonių maždaug po 10 eurų sumokėjom visai dienai su benzinu ir draudimu) ir pasibastėm po Kretą. Žinoma, iškart į kalnus patraukėm. O kalnai yra grožis! Nerealus grožis!!! Tik kad kai prasidėjo serpantinai, buvo linksmiausia važiout. Aš sėdėjau keleivio vietoje, tai pažiūrėjęs pro langą, matydavau, kaip beveik vienoje plokštumoje su durelėmis leidžiasi šlaitas. Nerealus extreemas! Visą dieną mes ten prasibastėm beieškodami Dzeuso uolos (kur, pagal mitą, jį Rėja pagimdė). Žemėlapiai neaiškūs, keliukai dar neaiškesni. Bet šiaip ne taip radom.
Beje, begrįždami padarėm avariją. Ten gi niekas pagal taisykles nevažinėja. Ir, kas keisčiausia, avaringumas mažesnis, nei pas mus (čia apskritai, tose šalyse, kur žmonės daugiau ne ženklais, o nuotaika kelyje vadovaujasi, kas dažniausiai pas pietiečius būna). Rimtai, kai mus autobusas veždavo į miestą, tai greičiai nerealūs, plyta jam negalioja, kelio juostos tuo labiau. Šviesoforo nei vieno nemačiau - ryškiai niekas ir taip jų neklausytų. (Žinoma, ne visur ten taip, Hersonissos tiesiog nedidelis miestelis). Nusprendėm, kad ir mes pagal nuotaiką pavažinėsim. Vistiek aplink nei vienos mašinos. Ir deja…pervažiuojant vieną kaimelį, nepastebėjom iš už posukio atlekiančio džipo. Irgi nuomoto. Kadangi jis buvo plastmasinis, tai subyrėjo. O mūsų skardinis Fiatukas susilankstė. Na ką, mes įpratę, kad judinti mašinų iš autoįvykio vietos negalima ir laukėm policijos. Gal už valandos atvažiavę kaip į paskutinius *** pažiūrėjo ir liepė kuo greičiau patraukti automobilius - gi eismui trukdom! Žodž, gerai, kad turėjom naglą mergičką, kuri net ir su angliškai nešnekančiais policinkais suderino viską ir kalti liko džipą nuomoję danai. O visas taisymo išlaidas padengė draudimas. Beje! Šis galiojo tik ant asfaltuoto kelio. Taip kad jei būtumėm nusivertę ten kur nors kalnuose, niekas ne euro nebūtų sumokėję mūsų šeimoms, netekusioms vaikų! Gerai, kad tą sužinojom tik grįžę….


Pabaiga
Grįžtant teko pernakvoti oro uoste. Tikrai labai įdomi patirtis. O ten, pasirodo, visai saugu! Įsitaisėme ramioje vietelėje, apsaugos kamerų aplink pakankamai, ramu, tylu…

Tiesą sakant, šio projekto metu susidariau stereotipą, kad pietiečiai rimtų renginių organizuoti. Nes nuolat vyko vėlavimai, nuolat kas nors ko nors nesuprasdavo ir išvis ten nieko nevyko. Tačiau, žinokit, vaikai, stereotipai - blogis. Kartais jie susiformuoja labai klaidingi! Apie juos kitose klajonėse papasakosiu.
Bet esmė tame, kad per tą savaitę įdegiau, pailsėjau, vėl pamačiau kalnus. Taip kad viskas super-duper! Tik labai nesmagu buvo grįžti iš saulėtosios Kretos į vėjuotą ir šlapią Lietuvą…tačiau aš ją vistiek labai myliu!

Truputis graikišų linksmybių:
<center><object width=”425″ height=”350″><param name=”movie” value=”http://www.youtube.com/v/QAdyKbtqCLI”></param><embed src=”http://www.youtube.com/v/QAdyKbtqCLI” type=”application/x-shockwave-flash” width=”600″ height=”350″></embed></object></center>



Nuotraukos (pilnas albumas)
<div style=”text-align:center;width:194px;font-family:arial,sans-serif;font-size:83%”><div style=”height:194px;background:url(http://picasaweb.google.com/f/img/transparent_album_background.gif) no-repeat left”><a href=”http://picasaweb.google.com/EziukasSuKedais/Kreta”><img src=”http://lh4.google.com/image/EziukasSuKedais/RaawWOUaoTE/AAAAAAAAAEU/7MKtalUv9kA/s160-c/Kreta.jpg” width=”160″ height=”160″ style=”border:none;padding:0px;margin-top:16px;”></a></div><a href=”http://picasaweb.google.com/EziukasSuKedais/Kreta”><div style=”color:#4D4D4D;font-weight:bold;text-decoration:none;”>Kreta</div></a><div style=”color:#808080″></div></div>

Rodyk draugams

Rašyti komentarą